Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

 Interneto religinis leidinėlis Clevelando ir apylinkių jaunimui – Nr. 3

 ***

KAIP DAROME MORALIAI TEISINGUS SPRENDIMUS

(Tęsinys iš praeito numerio)

TU PATS, TU PATI

               Iš tikrųjų, pagalbos kaip galime daryti moraliai teisingus sprendimus yra labai daug.  Mums gali padėti šeima, dvasiškiai, vadovai, mokytojai ir draugai.  Tačiau visada turime prisiminti, kad sprendimą darome mes patys.  Visi kiti gali mums tik nurodyti gaires.  Kad galėtume daryti sprendimus, kurie padės mums gerai ir teisingai gyventi, mes turime išmokti būti savistovūs ir stiprūs, kad galėtume atsispirti pagundoms ir išvengti įvairių kliūčių, kurias tikrai gyvenime sutiksime.  Klausykime savo sąžinės; ji bus su mumis visą mūsų gyvenimą.

            Jei padarome klaidą, pasimokykime iš jos.  Bandykime kitą kartą daryti geriau.  Užaugti nėra lengva ir atleidimas už padarytas klaidas yra gyvenimo dalis.  Sekančiuose paragrafuose suminėsime tris šaltinius, kurie tam tikru būdu visi siūlo mums atleidimą.  Kai mums yra atleidžiama, mes galime viską pradėti iš naujo ir iš naujo įsipareigoti, kad bandysime daugiau nebesuklysti.

ŠEIMA

               Visas gyvenimas prasideda su šeima.  Nėra dviejų šeimų, kurios būtų visiškai vienodos.  Visada yra skirtumų.  Bet mūsų pirmas supratimas tarp to, kas yra gera ir kas yra bloga, visada prasideda šeimoje.  Kartais mes tai suprantame labai aiškiai ir stipriai, pavyzdžiui, kai mūsų šeimos nariai mus moko kaip reikia elgtis įvairiose situacijose.  Koks elgesys yra geras greitai suprantame, nes  jį seka arba pagyrimas arba pabauda.

            Kartais tokį supratimą suformuoti mums gali būti sunku, nes šeimos nariai aiškiai nepasako, ko jie iš mūsų laukia ir leidžia vaikams daryti ką jie nori.  Tokiais atvejais jie jų nepagiria, bet taip pat ir nenubaudžia.

            Bet net kai ir šitaip atsitinka, įspūdis pasilieka.  Tokie dalykai ir tokie įspūdžiai vyksta nuolatos, tik mes dar kartais esame per jauni, kad galėtume juos pilnai suprasti.  Tačiau tokie įspūdžiai turi savo pasekmes ir jos gali tęstis labai ilgai.

            Kai augame ir tampame vyresni, šeima gali ir toliau būti pagalbos šaltinis.  Iš tikrųjų, kai šeima pasilieka stipri net ir tada, kai iškyla problemos, šeimoje mes galime rasti geriausią pagalbą kai ieškome moraliai teisingų sprendimų.

            Metams bėgant, iššūkiai bus vis didesni ir sprendimai sunkesni.  Todėl šeima yra ir toliau labai svarbi.  Nors kartais tėvams ir yra sunku suprasti naujausias pagundas, kurias jauni žmonės sutinka moderniame pasaulyje, jie visada žino ir moka nurodyti teisingo elgesio gaires, vadovaujantis Auksine taisykle.  

RELIGIJA

            Tikėjimas jauno žmogaus gyvenime yra labai svarbus.   Danguma mūsų krašto žmonių tiki Dievą ir priklauso kokiai nors religinei grupei.  Šios įvairios religijos tiki Dievo apsireiškimą ir Jo paliktą mokslą, kaip mes turėtume gyventi.

            Pavyzdžiui, Auksinę taisyklę galime rasti visoje eilėje religijų.  Kai dalyvaujame savo religijos gyvenime, esame mokomi kaip turime teisingai ir gerai gyventi.  Jeigu sekame, ko mus moko mūsų religija, esame pasiruošę padėti kitiems ir siekti kartu įgyvendinti savo išpažįstamą tikėjimą.

            Mūsų Bažnyčia turi daug narių, kurie gali padėti mums daryti moraliai teisingus sprendimus.  Jie gerai žino įstatymus ir yra gerai susipažinę su tikėjimo tiesomis.  Mes, savo ruožtu, galime padėti savo draugams ieškoti pagalbos ir stiprybės savo religijoje.

DRAUGAI

            Kai turime kokią nors problemą, pirmiausia einame pas savo draugus.  Tai gali būti ir gerai, ir blogai.  Geroji pusė yra ta, kad mūsų draugai gali turėti tą pačią problemą.  Kartu gali būti lengviau rasti teisingą atsakymą.  Blogoji pusė yra ta, kad draugai kartais neturi pakankamai žinių ar patirties, ir todėl nežino teisingo atsakymo.  Jų nežinojimas gali mus suklaidinti ir problemą padaryti dar didesnę.

            Daug kas priklauso su kuo mes draugaujame.  Ideologinėse arba religinėse organizacijose yra nustatytos tam tikro elgeio taisyklės, kurią privalome laikytis ir padėti jaunesniems jas sekti.

            Mokykloje ir šiaip kasdieniniame gyvenime yra sunkiau, nes čia susitinkame kitaip galvojančius draugus, kurie tokių aiškių taisyklių gal ir neturi.  Gal būt jūs jau tai ir žinote.  Ir todėl tarp šių draugų grupių gali būti ir gerų, ir blogų.  Galime savęs paklausi: „Ar šita grupė, nors jie ir yra mano draugai, išpažįsta tokias pačias vertybes kaip aš?  O gal jie bando mane pakeisti?“.

            Gal toks klausimas niekad ir neiškils.  Gal mes ir mūsų draugai galime vienas skitą gerbti, priimti ir nepradėti nederamų užsiėmimų.  Tačiau nereikia užmiršti, kad susirinkus grupei jaunų žmonių gali iškilti įvairios pagundos—alkoholis, rūkymas, narkotikai.  Ir štai kada reikės daryti moraliai teisingus sprendimus.  Štai kada turės pasireikšti mūsų turimos žinios, disciplina ir įsipareigojimas.                                                                      (Bus daugiau) 

Parengė Nijolė Kersnauskaitė
Pasinaudota: „Youth
’s Frontier – Making Ethical Decisions”, Boy Scouts of America

►▼◄

SAUGOK SAVO TIKĖJIMĄ

Tihamer Toth

            Stabmeldžių milžinas Kristofas, gyvenęs trečiame šimtmetyje po Kristaus – taip pasakoja legenda – padarė nuostabų pasiryžimą: „Parodykite man didžiausią pasaulio poną!  Aš tik tokiam noriu tarnauti!“

-        „Didžiausias ponas yra karalius“, - atsakė jam žmonės.

Bet kartą didžiulės puotos metu Kristofas pastebėjo kaip karalius raudo ir balo, girdėdamas kanklininką giedantį apie velnio galybę. „Matai, yra didesnis ponas už karalių“, - pagalvojo Kristofas ir perėjo tarnauti velniui.

            Vieną dieną juodu ėjo gatve pro kryžių.  Bet velnias pradėjo drebėti, susitraukė iš baimės ir Kristofas pamatė, kad jo ponas neturi drąsos praeiti pro kryžių.

            „Aha! Šis nukryžiuotas žmogus yra didesnis ponas, negu velnias,“ – pasakė sau Kristofas.  – „Broli“, - kreipėsi jis į eremitą klūpantį po kryžium, - „pasakyk, kaip galėčiau Nukryžiuotajam tarnauti?“.

            „Žinai ką!“ – kalbėjo atsiskyrėlis, - „esi pakankamai didelis, eik prie upės ir nešiok žmones, kurie norės ją pereiti!!“.

            Kristofas pradėjo nešioti per upę žmones.  Kartą atėjo pas jį malonus vaikutis ir paprašė būti pernešamas.  Kristofas mielai paėmė jį ant pečių ir pradėjo bristi.  Bet našta buvo tokia sunki, jog gyvenime jam nė kartą nepasitaikė tokios nešti.  Viduryje upės jėgos visiškai išsibaigė, ir tik su didžiausiomis pastangomis jis galėjo pasiekti krantą.

            „Ak, vaikeli!“ – dūsavo, šluostydamas prakaitą Kristofas: - „tu buvai toks sunkus, rodos, visą pasaulį būčiau nešęs!“.

            „Nesistebėk!“ – prašnibždėjo vaikutis, - „nes tu nešei Tą, kuris sukūrė visą pasaulį!“ – ir vaikutis tuoj išnyko.  Šventasis Kristofas puolė ant kelių ir dėkojo Dievui.

            Įprask ir tu sakyti: „Aš noriu tarnauti tik didžiausiam ponui – Dievui: noriu tik Išganytoją nešti.  Ant pečių?  Ne! Nešioti Jį savo širdyje, savo gyvenime.

 ♦♦♦

Sutelk mus, Viešpatie – 2009 balandžio 23___________________________________________________________

 

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė