Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis Lietuvos ir pasaulio jaunimui – Nr. 7

 ***

Ištraukos iš Johannes Pasuch ir Gert Böhm knygos
„Ir juodos avys gali melstis“

1.  Nesistebėkite: maldos tampa regimos     

             „Melstis...   Tai vis tiek nepadės,“ – sako daugelis žmonių ir mes jaučiame, kad jie pasiduoda likimui, nes abejoja maldos veiksmingumu.  Vis dėlto jų abejonėje tarsi užčiuopiame viltį, nors praeityje jiems dažnai nenusisekdavo.  Galimas daiktas, sėkmė priklauso nuo nusiteikimo, su kuriuo pradedame melstis.  Tą tvirtina ne tik dvasingi žmonės, šiandieną tą pastebi vis daugiau mokslininkų, tyrinėjančių gamtos reiškinius: mintys, jausmai ir žodžiai daro poveikį.  Vieną iš naujausių bei įspūdingiausių šios srities tyrinėjimų atliko japonas gamtotyrininkas Masaru Emoto.

Masaru Emoto tyrinėjimai

            Japonų mokslininkas Masaru Emoto savo bandymus pagrindė dviejų tomų veikale „Vandens laiškai“ bei dviejose to paties pavadinimo video juostose.

            Daugelį metų Masaru Emoto tyrinėjo, kaip būtų galima įvairioms vandens savybėms suteikti regimą pavidalą.  Jam kilo idėja tyrinėti ledo ir sniego kristalus, t.y. sušalusį vandenį, kad rastų būdą iš kristalų formos spręsti apie vandens savybes.  Pagal jo teoriją, tyro vandens kristalai privalėjo būti taisyklingi, o užkrėsto – bjaurūs ir išsigimę.

            Savo darbais mokslininkas įrodė, kad neįmanoma išgauti dviejų visiškai vienodų kristalų.  Toks pat kristalas negali būti sukurtas antrąkart.  Tačiau, atsižvelgiant į vandens savybes, susidarydavo gražūs arba išsigimę kristalai.  Japonas atrado, kad deformacija arba visiškas kristalo struktūros suirimas yra blogų vandens savybių įrodymas.  Ir atvirkščiai, kristalo grožis leido spręsti apie gerą vandens kokybę.

            Šios išvados skatino dar labiau atsidėti tyrinėjimams.  Emoto atliko savo bandymus su tūkstančiais vandens ir kristalų mėginių.

Vanduo girdi muziką, žodžius ir mintis

            Vienam savo bandymui tyrinėtojas panaudojo distiliuotą vandenį ir jį sušaldęs nufotografavo ledo kristalus.  Po kurio laiko bandymą pakartojo, bet prieš tai vandeniui „davė pasiklausyti“ muzikos.  Šiam bandymui jis parinko Beethoven pastoralę, kitiems – Mozart simfoniją Nr. 40 G_moll. Bach ariją, tibetietišką Sutrą ir galiausiai sunkiojo metalo muziką.

            Poveikis buvo stulbinantis: kristalų susidarymui turėjo poveikio jausmai, išreikšti muzikoje.  Šviesus Beethoven pastoralės džiugesys paveikė vandenį ir susiformavo gražūs, atviri kristalai.

            Mozart simfonija, kuri yra tarsi įkvėpta daina. primenanti maldą, suteikė kristalams gracingą formą, atrodė, išreiškiančią kompozitoriaus jausmus.  Tibetietiška Sutra sukūrė tvirtą kristalą, tarsi paliudijantį seną žinojimą, kad Sutra atitinka žmogaus sielą ir spinduliuoja teigiamą energiją, sustiprinančią kūno bei sielos galias.  Nirši sunkiojo metalo muzika, priešingai, rodos, siekė prikalti pasaulį prie gėdos stulpo...

            Po eksperimento su muzika Emoto norėjo įsitikinti, ar ir žodžiai gali paveikti vandenį.  Jis nusprendė „bendrauti“ su vandeniu užrašytais žodžiais.  Tam naudojo ne ranka parašytus, bet kompiuteriu išspausdintus žodžius.  Jis pripylė du stiklinius butelius distiliuoto vandens ir ant kiekvieno užklijavo po etiketę.  Ant vienos užrašė „ačiū“, o ant kitos – „kvailys“.   Kitą dieną sušalusio vandens kristalus nufotografavo.  Šių bandymų rezultatai tiesiog stulbino: vandens mėginiai, ant kurių būdavo užklijuoti teigiami žodžiai, pvz., „ačiū“: „meilė/dėkingumas“, „siela“, sudarydavo švytinčius, taisyklingos struktūros kristalus, o vanduo su neigiamais žodžiais – „kvailys“, „velnias“, „šlykštus“ – suformuodavo tikrai bjaurius, iškrypusių formų darinius. 

Kunigo Kato Hoki malda

            Vieną bandymą Emoto atliko kartu su kunigu Kato Hoki prie užterštos Fujivara užtvankos.   Iš užtvankos vandens mėginių susiformuodavo baugių formų kristalai.  Tačiau po ilgų kunigo maldų ir užtvankos apvalymo ritualų vandens kristalai įgijo nuostabią taisyklingo šešiakampio formą.  Pastarasis bandymas reiškė svarbų lūžį Masaru Emoto tyrinėjimuose.

            Pakitę kristalai, aiškiai matomi nuotraukose, akivaizdžiai patvirtino tai, ką daugelis žmonių jau žinojo iš savo patirties, tačiau negalėjo paaiškinti: maldos galia ir nukreiptas į tikslą susitelkimas turi pakankamai energijos, kad pakeistų fizinį būvį – Emoto bandymų metu būdavo pakeičiama vandens sandara.  Japonų mokslininkas savo tyrinėjimais tik patvirtino, ką tikintieji visada žinojo: žodžiai, mintys ir jausmai tiesiogiai veikia tą, kuriam jie skirti.

            Jėzus Kristus yra pasakęs: jei tu savo broliui sakai „kvaily“ arba „beproti“ – esi žudikas.  Geras žodis, gera mintis, o ypač palaiminimas, turi tiesioginį poveikį žmogaus gyvenimui ir jo kūnui.  Jei pasitiksi žmogų gera mintimi, geru žodžiu – pasikeis ne tik dvasios ir sielos, bet taip pat – kaip ir vandens – viso žmogaus kūno sandara, jo maisto, jo namų ir visos jo aplinkos sandara.

            Jeigu Emoto sprendimai teisingi – o tuo beveik netenka abejoti – tada įvairių religijų maldos nepaprastai vertingos ir gydančios.  Todėl prasminga laiminti valgius ir gėrimus arba melstis prieš valgį.  Dvasios jėga pakeičia maistą, be abejonės, pakeičia ir mus, žmones.

            Emoto nustatė, kad jo rašmenys, t.y. mintys apie „meilę ir dėkingumą“, įtakojo gražiausių kristalų formų susidarymą.  Tai reiškia: visuomet, kai tavo laikysena savo paties, sutiktų žmonių, kūrinijos ir Dievo atžvilgiu yra tokia, tavo sielos gelmėse gimsta gražiausi pavidalai ir struktūros.

Meilės ir padėkos malda

            Daugelis žmonių meldžiasi tiktai prašymo malda.  Jie dažnai skundžiasi, esą ši malda nepadeda.  Aibės prašymo maldų neveiksmingumo priežastis tikriausiai ta, kad jos kalbamos patyrus sužeidimą, nerimą ar baimę, o ne iš meilės ir dėkingumo.

            Masaru Emoto turi dar ir kitokį paaiškinimą.  Pasiremdamas savo tyrinėjimais, jis teigia – meilė įkūnija kažką aktyvaus, o dėkingumui būdinga pasyvi energijos forma.  Tą galime suvokti intuityviai, žvelgdami į vandens molekulę, susidedančią iš deguonies atomo ir dviejų vandenilio atomų: vandenilis reiškia dėkingumą, o deguonis, „suryjantis“ ugnį – meilę.

            Pasiremdami tokiu svarstymu, galime interpretuoti, kad dėkingumas – „pasyvi laikysena“ – jo reikia dvigubai, o „aktyvios“ meilės užtenka nepadvigubintos.

            Veikiausiai kaip tik todėl dėkingumas ir yra kiekvienos maldos pagrindas.  Žmogus pajėgia mylėti vien tada, kai savo širdyje jaučiasi giliai dėkingas.

            Maldos esmė visų pirma yra padėka ir garbinimas.  Nesant padėkos ir garbinimo, maldą, galimas daiktas, apniauks neigiamos energijos.

            Padėkos ir garbinimo malda yra pirminė ir veiksmingiausia maldos forma.

            Širdies jėga perkeičia maldą ir žmogų.

           Kad malda taptų veiksminga, reikia apvalyti savo širdį ir mintis nuo atliekų ir nuo viso, kas pikta ir kenksminga.  Beveik visose religijose yra apsivalymo ritualai, atliekami prieš maldą, idant taptum pralaidus dėkingumui ir garbinimui.

            Nūdienos mokslininkai įrodo tai, kuo „tikintieji“ dažnai iš tikrųjų nebetiki: maldos, minčių ir jausmų galią.  Nepaisant žmogiško ribotumo ir kliūčių, pasitaikančių mūsų gyvenime, padėka, garbinimas, prašymas ir palaiminimas suteikia galimybę pasikeisti ir išgyti.

 ♦♦♦

Sutelk mus, Viešpatie – 2009 gegužės 12 d.___________________________________________________________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė