Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis lietuvių jaunimui išeivijoje   – Nr. 10

Dievo pėdsakai įvairiose religijose

ISTORINIS SUSITIKIMAS

            1986 metų spalio 27 dieną šv. Pranciškaus mieste, Asyžiuje, bendrai maldai už taiką susirinko keturiasdešimties religinių bendruomenių atstovai.  Maldoje dalyvavo popiežius Jonas Paulius II.  Drauge su juo meldėsi judėjai, musulmonai, induistai.

            Dalyvavo ir keli indėnų religiniai vadai, pasidabinę tradiciniais galvos apdangalais iš plunksnų.  Apie šį pirmąjį tokio pobūdžio įvykį žmonijos istorijoje plačiai kalbėjo radijas ir televizija, rašė laikraščiai.  Milijonai žmonių matė šio didingo įvykio vaizdus.

            Susitikimo Asyžiuje dalyviai suprato, kad visas religijas jungia bendri dalykai.

            • Pasaulyje milijonai žmonių tiki Dievą ir išpažįsta kurią nors religiją.

            • Kas tiki Dievą, tas žino, kad viskas, o ypač pats gyvenimas, yra begalinės Dievo meilės dovana.  Jo pagalbos reikia norint prasmingai gyventi, norint sukurti geresnį ir gražesnį pasaulį.

            • Yra daug ir įvairių religijų, Dievas įvairiai vadinamas ir vaizduojamas.

           • Nors pasaulyje yra daug skirtingų religijų, bet visi tikintys žmonės siekia sukurti taikų pasaulį, kadangi Dievas yra Taikos ir Ramybės Viešpats.

            • Tikėjimas, viltis, meilė, ramybė, taika, tiesa, gėris, grožis, geraširdiškumas, dosnumas, troškimas būti geresniam, padėti, paguosti, užjausti kitus yra regimi neregimojo Dievo pėdsakai įvairiose religijose.

            • Visos religijos pasaulyje stengiasi įvairiais būdais išsklaidyti širdies nerimą, nurodydamos įvairius pamokymus, įsakymus ir šventas apeigas.

            Katalikų Bažnyčia neatmeta nieko, kas kitose religijose teisinga ir šventa.  Ji nenuilstamai skelbia Kristaus mokslą, nes tik Kristus yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“  (Jn 14, 6)

            Judaizmas ir krikščionybė – apreikštosios religijos, nes Dievas pats per pranašus ir Jėzų Kristų apreiškė save.

            Judaizmas, krikščionybė ir islamas (musulmonai) – monoteistinės religijos, nes išpažįsta vieną Dievą.  Didžiausiomis, arba pagrindinėmis religijomis laikomos: krikščionybė, islamas, budizmas, induizmas, judaizmas.

            Krikščionys išpažįsta vieną Triasmenį Dievą – Dievą Tėvą, Dievą Sūnų, Dievą Šventąją Dvasią – Visagalį dangaus ir žemės Sutvėrėją.  Dievo Sūnus Jėzus Kristus atėjo į žemę ir tapo žmogumi, kad savo mirtimi ir Prisikėlimu mus išgelbėtų iš blogio valdžios.  Švč. Mergelė Marija – įsikūnijusio Dievo Sūnaus Motina.  Žmogus – tobuliausias ir mylimiausias Dievo kūrinys, sukurtas pagal Jo paveikslą, apdovanotas laisva valia, turintis kūną ir nemirtingą sielą. sugebantis pažinti ir mylėti savo Kūrėją.  Krikščionys tiki Jėzaus Kristaus Prisikėlimu, pasirengimą amžinajam gyvenimui vertina kaip galutinį gyvenimo tikslą, laukia antrojo Kristaus atėjimo.

YRA MANANČIŲ:

Visos religijos siekia gėrio bei ryšio su
Dievu, tad visos esą vienodai vertingos
ir teisingos.  Todėl galima laikytis bet
kurios religijos, pasirinkti, kuri tik tau
patinka.  Galima esą ir iš kelių religijų
susidaryti vieną. 
Taip žmogus pats su
sikuria sau religiją,
nustato, kokie turė
tų būti jo santykiai su Kūrėju.

MES TIKIME:

Gėrio siekimas įvairiose religijose skirtingai
išreikštas.  Dažnai jų nuostatos prieštaringos.
Pavyzdžiui, islamas moko jėga versti žmones
į tikėjimą, nepaklūstančius netgi žudyti.
Krikščionybė liepia gerbti žmogaus laisvą
valią ir daryti gera net priešams.  Žydams Jėzus -
mirtimi nubaustas Dievo niekintojas; krikščionims
Jėzus – Dievas Gelbėtojas, Išganymo viltis... 
Mes, krikščionys, tikime Jėzų – Dievo Sūnų, tad kaip
galėtume ieškoti kito kelio į Kūrėją, negu jis pats
per savo Sūnų apreiškė?

Panaudota literatūra:
„Raktas į Šventąjį Raštą“ – Katalikų tikybos vadovėlis V klasei
Zita Petraitytė – Katalikų Pasaulio leidinys, 2004

►▼◄

SKULPTORIUS

Bruno Ferrero
„365 trumpi pasakojimai sielai“

            Su plaktuku ir raižikliu rankose skulptorius energingai darbavosi ties didžiuliu marmuro luitu.  Prie atvirų dirbtuvės durų stabtelėjo berniukas, vaikštinėjantis aplinkui ir valgantis ledus.

            Vaikas gėrėdamasis įsmeigė akis į baltą dulkių debesį ir žyrančias it fejerverkas akmens skeveldras.

            Berniukas nesuprato, kas ten vyksta; žmogus, energingai tašantis akmenį, jam atrodė keistokai. 

            Po savaitės vaikas vėl žingsniavo pro šalį.  Net išsižiojo iš nuostabos, kai ten, kur anksčiau stovėjo marmumo luitas, dabar išvydo rymantį galingą liūtą.

            Susijaudinęs berniukas nubėgo pas skulptorių ir paklausė:

-          Pone, pasakykite; iš kur jūs sužinojote, kad akmens viduje yra liūtas?

Mokytojas teigė turįs knygą, kurioje surašyta viskas, kas tik įmanoma, apie Dievą.  Niekas niekuomet tos knygos nebuvo matęs, kol vienas mokslininkas, aplankęs mokytoją, išsiprašė, kad jam tą knygą paskolintų.  Parsinešęs namo smalsiai atsivertė...

            Tačiau knygos puslapiai buvo tuštutėliai.  – Toje knygoje nieko neparašyta! – metė priekaištą mokytojui.

-          Žinau, - pritardamas linktelėjo galvą šis, - bet užtat kiek daug ji įkvepia minčių!
Kiekviena tavo gyvenimo akimrika – tai baltas popieriaus lapas.
Jį prirašyti skirta tau.
Ir net jei kažkam atrodai panašus į akmens luitą, žinok: tavyje tūno liūtas.
Leisti jam pasirodyti dienos šviesoje gali tik tu.

 ***

Sutelk mus, Viešpatie – 2010 spalio 8 d.___________________________________________________________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė