Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis lietuvių jaunimui išeivijoje   – Nr. 12

Aš esu Dievo draugas

           Skaitydami ar aiškindamiesi Šventąjį Raštą, kartais būname Dievo draugai (sutinkame, pritariame, klausiame, bendraujame), o kartais – tik „meškos“ (nesistengiame suprasti, priešgyniaujame, nepagarbiai ginčijamės).

YRA MANANČIŲ

Šventojo Rašto pasakojimas apie pasaulio sukūrimą – netiesa.  Visata formavosi milijardus metų, o ne šešias dienas.  Pasaulis yra atsitiktinis ir betikslis.

 

MES TIKIME

Pasaulis yra Dievo tikslingai sukurtas.  „Šešias dienas kūrė, septingą ilsėjosi...“  Pradžios knygos pasakojimas yra simbolinis.  „Diena“ gali reikšti tam tikrą laikotarpį.  Šis pasakojimas primena, kad septintoji savaitės diena yra skirta poilsiui ir  maldai.

 

 

 

 

 

 

Šventasis Raštas neaiškina, kaip ir kada sukurtos visata ir žmonija.  Dievas nori, kad mes žinotume, kas mūsų Kūrėjas, kuriam tikslui visa sukūrė ir kokius santykius su Savimi nustatė.  

Tikėjimo tėvas

           Išganymo istorija, kuri prasideda pirmųjų tėvų neištikimybe Dievui, pilna skaudžių įvykių – žmonės dažnai pasielgia prieš Kūrėjo valią.

           Prisiminkime Kainą ir Abelį.  Vedamas pavydo ir pykčio, Kainas nužudė savo brolį Abelį. 

           Prisiminkime tvaną ir Nojaus arką.  Viešpats matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas ir nusprendė tvanu nušluoti juos nuo žemės.  Tik Nojus sulaukė Dievo malonės.  Jam buvo liepta statyti arką-laivą.  Pasibaigus tvarnui, su Nojumi ir visais jo būsimais palikuonimis Dievas sudarė sandorą, kurios ženklas buvo danguje spindintis vaivorykštės lankas.

           Prisiminkime Babelio bokštą.  Pasakojimo apie Babelio bokštą tema – vis didėjantis įžūlus žmonių troškimas savo pastangomis sukurti miestų kultūrą be Dievo.  Norėdamas sutramdyti pragaištingą žmonių puikybę, Dievas sumaišė išpuikusių Babelio bokšto statytojų kalbą ir išsklaidė juos po visus žemės pakraščius. 

           Visais atvejais Dievas įspėja, stengiasi žmones apsaugoti nuo nuodėmių.

           Dievo nepaklausydamas žmogus, tauta ir net visa žmonija pati save nubaudžia – užsitraukia vienokią ar kitokią nelaimę.

           Klystantiems, dažnai nusidedantiems žmonėms reikalingas tvirto tikėjimo pavyzdys.

           Abraomas yra vadinamas „tikėjimo tėvu“, Šventojo Rašto tikėjimo tėvu.  Jis yra vienas iškiliausių tikėjimo pavyzdžių.  Jo tikėjimo esmė – pasitikėjimas Dievo pažadu.

           Abraomas yra ne pasakų veikėjas, ne išgalvota, bet istorinė asmenybė.  Jis kilęs iš Mesopotamijos, Ūro miesto.  Iš ten Abraomą Dievas pašaukė II tūkstantmetyje prieš Kristų.  Tai – išganymo vilties pradžia.

           Senojo Testamento vertėjas iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų į lietuvių kalbą prelatas profesorius Antanas Rubšys yra apkeliavęs Senajame ir Naujajame Testamente minimas šalis, susipažinęs su jų archeologija, istorija, kultūra.  Visa tai, ką kelionėse matė ir sužinojo, aprašė labai įdomioje 3 tomų knygoje „Šventojo Rašto kraštuose“.

           Štai kokias mintis kelionėje po Mesopotamiją prelatui sukėlė buvuso Ūro miesto vaizdas:

           Įdomu kurioje gatvėje, kuriame name gyveno Terahas, Abramo tėvas?  Kuriame kieme žaidė mažasis Abramukas?  Žingsniuoju per Abraomo miestą...  Atrodo, kad Abramas ir jo kaimynai gyveno ištaigingiau negu dabartinio Bagdado priemiesčių gyventojai.  Gatvelės, tiesa, siaurutės.  Vos ne vos asilas su manta ant nugaros gali praeiti.  Tačiau yra namų, kuriuose matyti net keturiolikos kambarių likučiai.“

           Kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, Viešpats pasirodė jam ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis.  Eik mano keliu ir būk be priekaišto.  Aš padarysiu sandorą tarp savęs ir tavęs; padarysiu tave be galo gausingą“.  Abramas parpuolė kniūbsčias, o Dievas toliau kalbėjo: „Tikėk manimi, tai aš!  Ši yra mano sandora su tavimi: tu būsi daugybės tautų protėvis.  Daugiau nebūsi vadinamas Abramu, bet tavo vardas bus Abraomas, nes padariau tave daugybės tautų tėvu.  Padarysiu tave be galo vaisingą, - iš tavęs padarysiu tautas, iš tavęs kils karaliai.  palaikysiu savo sandorą tarp savęs ir tavęs ir tavo palikuonių po tavęs per jų kartas, kaip amžiną sandorą būti Dievu tavo ir tavo palikuonių po tavęs. Aš duosiu tau ir tavo palikuonims po tavęs kraštą, - kuriame gyveni kaip ateivis, - visą Kanaano kraštą kaip amžiną nuosavybę.  Aš būsiu jų Dievas“.  ******//

           Abraomas visada tikėjo, jog Dievas teisus.  Todėl visi, tikintys vieną Dievą, laiko Abraomą tikėjimo tėvu ir pavyzdžiu.

           Dievas ypatingai palaimino Abraomą ir jo žmoną Sarą, kurie jau buvo seni ir neturėjo vaikų.  Todėl jis pažadėjo jiems duoti sūnų, kurį jie pavadino Izaoko vardu.  Užaugęs Izaokas vedė žmoną vardu Rebeka ir jiems gimė du sūnūs: Ezavas ir Jokūbas. 

           Jokūbas turėjo dvylika sūnų, bet labiausiai Jokūbas mylėjo Juozapą.  Broliai iš pavydo pardavė Juozapą vergų pirkliams.  Juozapas pateko į Egiptą ir tapo faraono vietininkas.

           Bado metais Juozapas parsikvietė į Egiptą tėvą Jokūbą su visa šeima ir apgyvendino derlingame Gošeno krašte.

Dievas – istorijos Valdovas

           Dievui patiko pašventinti ir išganyti žmones ne pavieniui, nesusietus tarpusavio ryšiais, bet suburti juos kaip tautą, kuri Jį pažintų ir šventai Jam tarnautų.  Todėl savo tauta Jis išsirinko izraelitus, sudarė su jais Sandorą ir tolydžio juos mokė...

           Tačiau visa tai įvyko tam, kad būtų paruošta nauja ir tobula Sandora, kuri bus sudaryta per Kristų...

           Tą Naująją sandorą Kristus įsteigė savo kraujyje, pašaukęs žmones iš žydų ir pagonių, kad jie būtų, kad jie būtų suvienyti, bet ne Kūnu, o Dvasia, ir taptų nauja Dievo tauta.

           Ta naujoji Dievo tauta – Bažnyčia, kurią sudaro visi Kristų tikintys ir Juo sekantys žmonės.

Panaudota literatūra:
„Raktas į Šventąjį Raštą“ – Katalikų tikybos vadovėlis V klasei
Zita Petraitytė – Katalikų Pasaulio leidinys, 2004

♦♦♦

Sutelk mus, Viešpatie – 2010 spalio 29 d.___________________________________________________________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė