Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis lietuvių jaunimui išeivijoje   – Nr. 13

Du tarpininkai

             Šį kartą trumpai apžvelgsime lemtingus įvykius, pateiktus Išėjimo knygoje.  Jie vadinami „lemtingais“, nes Dievas jais labai pakeitė ne tik savo išrinktosios tautos – Izraelio, bet ir būsimos Dievo tautos – Bažnyčios bei visos žmonijos lemtį.

             Mozė ganė savo uošvio Jetro, Midjano kunigo, kaimenę.  Nuvaręs kaimenę už dykumos, jis atėjo prie Horebo – Dievo kalno.  Viešpaties angelas jam pasirodė degančios krūmo ugnies liepsnoje.  Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendo liepsnoje, bet nesudegė.  Mozė sau tarė: „Turiu eiti pasižiūrėti į šį nuostabų reginį ir pamatyti, kodėl tas krūmas nesudega“. 

          Kai Viešpats pamatė, kad Mozė pasuko pasižiūrėti, Dievas pašaukė jį iš degančio krūmo: „Moze, Moze!“  - „Aš čia!“ – tas atsiliepė.  Tada jis tarė: „Neik arčiau“ Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė!  Aš esu Dievas tavo tėvo, - jis toliau kalbėjo, - Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo“.  Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą.

             O Viešpats tęsė: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo engėjus.

             O dabar eikš!  Aš siųsiu tave pas faraoną, kad išvestum mano tautą – izraelitus iš Egipto“.  Bet Mozė atsakė Dievui: „Kas aš toks, kad galėčiau eiti pas faraoną ir net išvesčiau izraelitus iš Egipto?“  O jis tarė: „Aš būsiu su tavimi!  Ir tai bus tau ženklas, kad aš tave siunčiau.  Kai būsi išvedęs tautą iš Egipto, jūs pagarbinsite Dievą prie šio kalno“.  (Iš 3, 1-7, 10-12)                                                                                        

             Pats Dievas pažada Mozei: „Aš būsiu su tavimi!“

             Jėzus savo Bažnyčiai irgi pažadėjo: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“  (Mt 28, 20b)

             Taigi, Mozė – tarpininkas tarp Dievo ir Izraelio tautos.  Jis buvo siųstas išlaisvinti tautą iš Egipto vergijos.

             Jėzus – Tarpininkas tarp Dievo ir nusidėjėlių.  Jis visus išlaisvino iš nuodėmės pančių.           

Dievas apreiškia Mozei savo vardą

       Žinoti asmens vardą – tai būti jam artimesniam.  Dievas, leisdamas sužinoti savo vardą parodo, jog yra jiems ypač palankus, artimas, kviečia į asmenišką santykį. į Jį jau galima kreiptis, Jo pagalbos šauktis, Juo pasikliauti.  Tuo Jis leidžia pažinti ir savo norus, paliudija rūpinimąsi žmogumi per istorinius įvykius.

             „Betgi, - Mozė sakė Dievui, - kai nueisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus, - ir jie manęs klaus: Koks yra jo vardas?  - ką aš jiems pasakysiu?“  Dievas Mozei tarė: „Aš esu, kuris esu. – Ir jis tęsė, - Tu taip kalbėsi izraelitams: Aš Esu atsiuntė mane pas jus“.  Dievas vėl kalbėjo Mozei: „Taip tu kalbėsi izraelitams: Viešpats, jūsų protėvių Dievas - Dievas Abraomo, Dievas Izaoko ir Dievas Jokūbo – atsiuntė mane pas jus“.

             Šiuo vardu Dievas tarsi pažada: „Aš Esu įvykiuose dėl jūsų“.  Izraelitai labai džiaugėsi ir didžiavosi Dievo artumu, Jo globa ir pagalba.  Laukdami Mesijo – Kristaus, apie Jį iš anksto sakė: „Emanuel“ – „Dievas su mumis“.  Gimusį Kristų Dievas liepė pavadinti vardu Jėzus – „Dievas išgelbsti“.

                  Mozė buvo tarpininkas tarp Dievo bei Jo tautos ir kito lemtingo įvykio metu: tada, kai Dievas davė savo Įstatymą, užrašytą plokštėse.  Šie 10 įsakymų dar vadinami Dekalogu (graikiškai „10 žodžių“).  „10 žodžių“ apibrėžia iš nuodėmės vergijos išvaduoto gyvenimo sąlygas.  Leisdamas pažinti savo norus, Dievas Save apreiškia tautai.  Tauta įsipareigojo šias sąlygas vykdyti, Dievo valios klausyti.  Todėl tai buvo pavadinta Sandora (sudaryta sutartis).  Sinajaus Sandora Dievas subūrė sau bendriją, kuri pradėtų vykdyti Jo užmojį istorijoje.

             Tada Dievas ištarė visus šiuos žodžius:

             „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuri išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.

             Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.

             Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme.  Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi.

             Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliko nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.

             Atsimink, kad švęstum šabo dieną.  Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse.  Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi.  Todėl Viešpats septingąją dieną palaimino ir ją pašventino.

             Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei krašte, kurį Viešpats, tavo Dievas, tau skiria.

             Nežudysi.

             Nesvetimausi.

             Nevogsi.

             Neliudysi melagingai prieš savo artimą.

             Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.    (Iš 20, 1-17)

             Mozė buvo savo tautos laikomas didžiausiu pranašu.  Prieš mirdamas jis perduoda jiems Dievo pažadą:  Išugdysiu jiems pranašą, kaip tave, iš jų giminių ir įdėsiu savo žodžius į pranašo lūpas.  Jis pasakys jiems visa, ką aš jam būsiu įsakęs.  Jei kas nors neklausys žodžių, kuriuos pranašas kalbės mano vardu, aš pats pašauksiu jį už tai atsakyti.       (Įst 18, 18-19)

             Jėzus, naujasis Tarpininkas, o kartu – Dievas ir žmogus, sakė, jog jis atėjo ne panaikinti Įstatymo, bet jį įvykdyti.  Kai jo paklausė: „Ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“, Jėzus atsakė: „Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.    (Mt 19, 16-17)

             Ką Dievas įsako, tą savo malone padeda įvykdyti.  Jn 1, 17 parašyta: „Kaip Įstatymas duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.   Dievo malonė – Jo pagalba žmogui išganyti.

►▼◄

Panaudota literatūra:
„Raktas į Šventąjį Raštą“ – Katalikų tikybos vadovėlis V klasei
Zita Petraitytė – Katalikų Pasaulio leidinys, 2004

♦♦♦

Sutelk mus, Viešpatie – 2010 lapkričio 2 d.___________________________________________________________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė