Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis lietuvių jaunimui išeivijoje   – Nr. 14

Iškilieji karaliai

I
Šventajame Rašte yra ir Istorinės knygos.  Jose aprašyta išrinktosios tautos istorija.

LIETUVOS ISTORIJOJE:

Kunigaikštis Mindaugas stengėsi sutelkti visą Lietuvą savo valdžioje, kad ji būtų vieningesnė ir galingesnė.  Tai jam pavyko. Jis dėl to net pasikrikštijo ir tapo karaliumi. Tačiau daug kam tai nepatiko ir Mindaugas buvo nužudytas su savo sūnumis Rukliu ir Rupeikiu.

IZRAELIO ISTORIJOJE:

Izraelio vyresnieji atėjo pas savo pranašą Samuelį ir sakė jam: „Paskirk mums karalių, kad mus valdytų, kaip yra visose tautose“.  Dievas buvo žadėjęs pats būti jų vadovu ir valdovu, bet pasakė pranašui: „Ne tave jie atmetė, mane atmetė“.  Dievas liepė patepti karaliumi Saulių, jaunuolį iš kaimo.  Tai įvyko 1035 metais prieš Kristų. (Plg. 1 Sam 8, 5b)

Pirmuoju atveju: pasaulietinė istorija nesigilina į tikėjimo dalykus (nors mums, tikintiesiems, svarbu, ar Mindaugas nuoširdžiai įtikėjo ir tada mirė kankiniu, ar krikštijosi vien tam, kad gautų karaliaus karūną).  Veikia žmonės.

Antruoju atveju: Šventojo Rašto istorija į viską žvelgia tikėjimo akimis.  Dievas – ir istorijos VIEŠPATS.  Veikia Dievas.

Dievas valdė ir vedė savo tautą

             Dievas veikė per savo pasirinktuosius vadus (Mozę, Jozuę), kol tautą įkurdino Pažadėtoje žemėje.  Apie Kanaano užkariavimą rašoma Jozuės knygoje.  Ji yra pirmoji istorinė Senojo Testamento knyga.

             Izraelitai greit nukrypo į stabų, kuriuos turėjo aplinkinės tautos, garbinimą.  Todėl Dievas juos baudė leisdamas toms tautoms kartais juos pavergti.  Kai jie gailėdavosi ir grįždavo prie tikrojo Dievo, Viešpats jiems atleisdavo ir siųsdavo tokius vadus – teisėjus.  Apie tuos laikus rašoma antrojoje Senojo Testamento knygoje – Teisėjų knygoje.

Pirmasis karalius Saulius

             Sauliaus gyvenimas – nuolatinė kova su priešais.  Apie jį rašė pranašas ir paskutinysis Teisėjas Samuelis tolesnėse istorinėse – Samuelio ir Karalių – knygose.  Saulius karaliavo 20 metų, bet jo dinastijos neliko.

             Puiku, Viešpats paskyrė jums karalių!   Štai čia yra karalius, kurį išsirinkote, kurio prašėte. (1 Sam 12, 13)

Tačiau Saulius netrukus nepaklausė Dievo valios.  Kai jam atrodė, kad jau laikas pulti priešus, jis nebelaukė Samuelio.  Pats ėmėsi aukoti aukas prieš mūšį.  O tai daryti turėjo teisę tik pranašas arba kunigas.

Samuelis Sauliui tarė:

„Tu pasielgei kvailai, nesilaikydamas Viešpaties, savo Dievo, tau duoto įsakymo! Viešpats būtų patvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje visam laikui, bet dabar tavo karaliavimas neišliks. Viešpats susiieškojo sau vyrą pagal savo širdį, jį Viešpats paskyrė būti savo tautos valdovu, nes tu nevykdei, ką Viešpats buvo tau įsakęs.“      (1 Sam 13, 13-14)                

           Saulius nepakluso ir kitą kartą.  Jam buvo liepta neimti grobio iš nugalėtų priešų, o jis leido savo kariams parvaryti gražiausius gyvulius.  Sakė, kad norėjo paaukoti Dievui.  Samuelis šį kartą Sauliui perduoda jau galutinį sprendimą:

„Argi tiek pat džiugina Viešpatį deginamosios atnašos ir kruvinos aukos, kiek klusnumas Viešpaties balsui? Nes maištas yra ne mažesnė nuodėmė už būrimą, o pasikliovimas savimi tarsi stabų blogis. Už tai, kad atmetei Viešpaties žodį, jis atmetė tave nuo karaliavimo“. (1 Sam 15, 22b-23)

             Saulius narsiai kovojo, bet nebuvo teisingas.  Kai Dievas jį atmetė, Saulių dažnai apimdavo klaiki baimė, įtarinėjimai ir aklas įniršis.  Dar jam gyvam tebesant, Dievas liepė Samueliui patepti karaliumi jaunuolį Dovydą.

             Dovydui valdant, Izraelio karalystė buvo labai galinga.  Saulius, Dovydas ir Saliamonas vadinami iškiliaisiais karaliais, o jo valstybė – Jungtine karalyste.

             Didžiausią galybę Jungtinė karalystė pasiekė Dovydui valdant.  Jis užėmė Jeruzalę, padarė ją savo sostine.  Perkėlė į sostinę Sandoros Skrynią.

             Dovydas norėjo pastatyti Dievui namus – šventyklą.  Tačiau Dievas per pranašą Nataną  jam atsakė:

...Viešpats sako tau, kad jis, Viešpats, padarys tau namus.  Kai pasibaigs tavo dienos ir tu atgulsi su savo protėviais,  aš pakelsiu po tavęs palikuonį, kilusį iš tavęs, ir padarysiu tvirtą jo karalystę.  Jis pastatys Namus mano vardui, o aš padarysiu jo karališką sostą amžiną.  Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus.  Jei jis nedorai pasielgs, bausiu jį lazda, kurią žmonės naudoja, mirtingiesiems skirtais smūgiais.   Bet savo  ištikimos  meilės neatimsiu, kaip atėmiau nuo Sauliaus, kurį pašalinau, kad tau vietos padaryčiau.  Tavo namai ir tavo karalystė bus amžinai tvirti mano akivaizdoje; tavo sostas bus tvirtas amžinai.“(2 Sam 7, 11b-16)

             Dovydas ištikimai klausė Dievo, garbino Jį.  Kai nusidėjo, labai atgailojo.  Būdamas muzikalus, kūrė Dievui šlovinimo giesmes – psalmes, pats grojo, giedojo, būrė muzikų grupes Dievui šlovinti.

♦♦♦

Visos tautos apgulė mane; Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!
Buvau nuožmiai puolamas ir beveik nugalėtas, bet Viešpats man padėjo.  Mano jėga ir drąsa yra Viešpats – jis mane išgelbėjo. (Ps 118, 10, 13-14)

►▼◄

Panaudota literatūra:
„Raktas į Šventąjį Raštą“ – Katalikų tikybos vadovėlis V klasei
Zita Petraitytė – Katalikų Pasaulio leidinys, 2004

♦♦♦

Sutelk mus, Viešpatie – 2010 lapkričio 12 d.___________________________________________________________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė