Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis lietuvių jaunimui išeivijoje   – Nr. 23

Jėzus – Gelbėtojas ir
Geroji Naujiena pasauliui

Prisiminkime, ką jau žinome apie Jėzaus gimimą ir gyvenimą Žemėje:

  • Angelas apreiškia Marijai: „Iš tavęs gims Dievo Sūnus“.

  • Jėzus gimsta Betliejuje, lyg paprastas žmogus.

  • Jį sveikina angelai, piemenėliai, karaliai.

  • Kūdikėlis Jėzus nunešamas į šventyklą.  Simeonas pranašauja: - „Jis – Šviesa pasauliui“.

  • Karalius Erodas nori jį nužudyti.  Šv. Šeima bėga į Egiptą.

  • Grįžę jie gyvena Nazarete.

  • Dvylikos metų Jėzus moko šventykloje ir primena: „Jo Tėvas – Dievas“.

  • Turėdamas 30 metų, Jėzus eina mokyti.  Pirmiausia yra Jono apkrikštijamas.

  • Jėzus ant kalno išsako svarbius 8 palaiminimus.

  • Jėzus gydo.  Išgydo net aklus iš prigimties.

  • Jėzus prikelia mirusius.

  • Eucharistijoje palieka save patį  Savo mirtimi Jėzus atperka mūsų nuodėmes.

  • Prisikėlimu atneša viltį, jog prikels ir mus.

  • Žengdamas į dangų, įsako apaštalams mokyti ir krikštyti žmones.

  • Atsiunčia Šventąją Dvasią žmonėms šviesti, drąsinti, stiprinti.

Jėzus – lauktasis Mesijas, Gelbėtojas

             Jame išsipildė pranašystės.

             Buvo iš anksto pranašauta, kad jis gims Betliejuje, gyvens Nazarete, Galilėjoje, pabuvo Egipte; bus pateptas Šventąja Dvasia; daug kentės ir mirs, bet prisikels ir sėdės Dievo (Tėvo) dešinėje (tai yra valdys ta pačia galia kaip ir Tėvas).

             Pats Jėzus nuolat primena, kad visas jo gyvenimas – tai Raštų, pranašysčių išsipildymas.  Vadina save Žmogaus Sūnumi, kaip skelbė Danielis.

             Paulius primena Jėzaus žodžius:

Aukų ir atnašų Tu nebenori,
bet paruošei man kūną.
Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.
Tuomet aš tariau:
„Štai ateina, kaip knygos rietime apie mane parašyta,
vykdyti Tavo, o Dieve, valios!“

                                                                
(Žyd 10, 5b-7)

             Kitur, jau po Prisikėlimo, Jėzus sako:

             „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“.
                                                                         
 
(Mt 28, 18b)

Tėvas patvirtina Jėzaus krikšto metu: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“. (Mk 1, 11)

           Ir apaštalams Petrui, Jokūbui, Jonui, apstulbintiems Jėzaus šlovės Atsimainymo metu Taboro kalne, Tėvas iš debesies sako: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“
                                                                                         
(Lk 9, 35)

Jėzus yra Dievas

             Naujasis Testamentas liudija: „Kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjus, yra iš Dievo“  (1 Jn 4, 2b).

Jėzus yra ir Žmogus

Jis, turėdamas Dievo prigimtįy
godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu,
bet apiplėšė pats save,
priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones.
Jis ir išore tapo kaip visi žmonės;
 jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą,
kilniausią iš visų vardų,
kad Jėzaus vardui priklauptų
kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme
ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų:
„JĖZUS KRISTUS YRA VIEŠPATS!“
                (Fil 2, 6-11)

             (Vardas „Jėzus“ reiškia „Dievas Gelbėtojas“.)

             Įsikūnijęs Jėzus nėra iš dalies Dievas, iš dalies žmogus, kažkoks dieviškumo ir žmogiškumo mišinys.  Jis tapo tikru žmogumi, likdamas tikras Dievas. Jėzus turi abi prigimtis – Dievo ir žmogaus. Jos ne sumaišytos, ne pakitusios, ne padalytos ir viena nuo kitos ne atskirtos, o suvienytos. Jis liko tas, kas buvo, ir prisiėmė tai, kuo nebuvo.  (Plg. KBK 464)

             Tai – vienintelis toks atvejis, su niekuo nepalyginamas.  Žmogui sunku tai suprasti, bet Dievui nieko nėra neįmanomo.  Tikime ir išpažįstame, kad Jėzus yra amžinasis Dievo Sūnus, tapęs žmogumi.

             Vien Dievas atleidžia nuodėmes.  Jėzus tai daro.  Remdamasis savo dieviškąją galia, atleisti nuodėmes jis pavedė apaštalams, o jie tai perdavė kunigams ir vyskupams.

             Bažnyčia yra Kristaus įrankis.  Kristaus rankose ji yra visų žmonių atpirkimo įrankis, „visuotinis išganymo sakramentas“ (tai yra regimas ženklas Dievo malonei įgyti), kuriuo Kristus žmonėms apreiškia ir vykdo Dievo meilės paslaptį.  Ji yra „regimas Dievo meilės žmonijai planas“.  (KBK)

             Sakramentines malones teikti Jėzus pavedė savo Bažnyčiai.

Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien,
tas pats ir per amžius.

►▼◄

Panaudota literatūra:
„Raktas į Šventąjį Raštą“ – Zita Petraitytė
Tikybos vadovėlis penktai klasei – Katalikų Pasaulio leidinys, 2004

Sutelk mus, Viešpatie – 2011 sausio 30 d._______________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė