Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

____________________________________    ___________________________________

Sutelk mus, Viešpatie!

Interneto religinis leidinėlis lietuvių jaunimui išeivijoje   – Nr. 25

DIEVO MEILĖS ŽODŽIAI

DALIS

Kas yra žmogus?

Baltas baltas, kaip vyšnios viršūnė,
Žydro veido, kaip žydras dangus,
Kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė
Per pasaulį keliauja žmogus.
                                        ......
   

Žengs per girią, kaip eglių ošimas,
Pasipuošęs žiedais kadugių,
Kaip šventosios taurės piligrimas
Bris per plaukiantį lauką rugių.

                                                  ......

    Miršta tautos, vergai, viešpatijos,
Imperatoriai miršta seni,
Miršta žiedas balčiausios lelijos,
Tik tu vienas per amžius eini.

                                                                                                                                                                                        Bernardas Brazdžionis

VIENŲ MANYMU

Ši poezija mums tolima, nes toks pakylėtas žmogus – svajonė.

 Tikras žmogus yra daug žemiškesnis: jam labiau rūpi kasdieniai darbai, daiktai, įvairūs lengvai pasiekiami malonumai.

 Žmogus kartais būna šiurkštus, net žiaurus: skriaudžia už save silpnesnius, niokoja gamtą, karo metu griauna tai, ką pats statė. 

Žmogus neilgai gyvena, jis miršta kartu su visomis savo svajonėmis, palikęs visus darbus, mylimus žmones, - lieka tik kapas.  

KITŲ MANYMU

Tai labai graži, širdį aukštyn kelianti poezija


Suprantama, kad žmogus nėra tik „vėlė nemarūnė“. Jis – Dievo kūrinys, turintis kūną ir sielą.

Poetas šiuo eilėraščiu norėjo pasakyti, kad žmogaus dvasia svarbesnė už visus žemiškus turtus, už titulus, karūnas, nes ji yra nemirtinga.


Svarbu būti ne karaliumi, imperatoriumi ar karvedžiu,
bet žmogumi, mylinčiu Dievą, žmones, visą Dievo sukurtą pasaulį ir tikinčiu, kad po mirties gyvenimas nesibaigia.

 

Nr.         

Darau... tam,     kuris man daro...  Kaip keičiu pasaulį?

A1           

gera gera Nedarau jokios įtaikos
A2  gera nieko  Keičiu į gerąją pusę
A3  gera bloga    Smarkiai keičiu į gerąją pusę
       

B1 

nieko gera Veikiu neigiamai
B2  nieko nieko Nedarau jokios įtakos
B3 nieko bloga Keičiu į gerąją pusę
       
C1  bloga gera Veikiu labai neigiamai
C2 bloga  nieko  Veikiu neigiamai
C3 bloga bloga Nedarau jokios įtakos

- Kurioms nuomonėms pritariame?
- Kada elgiamės, kaip dera Dievo vaikui?
- Ar sutinkame, kad tik tas, kuris kiekvieną žmogų myli kaip savo brolį ar seserį, kuris ir savo priešui nelaimėje pagalbos ranką ištiestų, gali vadintis tikru žmogumi?

 Įsiminkime, kas būdinga tik žmogui, sukurtam pagal Dievo paveikslą.

Žmogus išsiskiria iš kitų gyvų žemės būtybių:

• Iš visų žemėje gyvenančių būtybių tik žmogus turi protą, kuris jam padeda pažinti ne tik save bei kūriniją, bet ir patį Kūrėją.
•  Žmogus turi laisvą valią.  Iš prigimties jis turi sugebėjimą apsispręsti, rinktis, kaip pasielgti vienu ar kitu   atveju.  „Jeigu Dievas nebūtų dovanojęs laisvės, žmonės būtų panašūs į lėles, kurios juda ir valdomos paklūsta svetimai valiai.  Tikrasis panašumas į Dievo paveikslą galimas tik tada, kai žmogus yra laisvas.
• Jis gavo pasirinkimo laisvę: pagal savo norą gali paklusti Dievo valiai ar nuo jos nusisukti“ (A. Menis
, Šviesa ir gyvybė).
•  Žmogus yra atsakingas už savo veiksmus, žodžius ir mintis.
• „Jausti grožį, juo gėrėtis gali tik žmogus.  Jis pats tampa kūrėju ir išgyvena kūrybos džiaugsmą.  Šis    džiaugsmas liudija mūsų panašumą į Dievą (A. Menis,
Šviesa ir gyvybė).
•  Žmogus net nuo tobuliausių gyvūnų skiriasi savo vidumi.  Vidinis gyvenimas – tai dvasinis gyvenimas.
•  Jis linkęs į tiesą ir gėrį (pagal Karol
Woityla Meilė ir atsakomybė).  Žmogus gali tobulintis, keistis.
•  Tik žmogus gali sąmoningai daryti kitiems gera ir nesavanaudiškai mylėti.
•  Žmogus gali ugdytis ir taip keisti į gera visą pasaulį.

Kalbant apie žmogų vartojami žodžiai „individas“, „asmuo“, „asmenybė“.

Individu (lot. individuum – kas neskaldoma: atskira būtybė) vadinama vieninga nedaloma gyva sistema, kiekvienas savarankiškai egzistuojantis organizmas, gyva būtybė, konkretus žmogus.

Asmuo – tai būtybė, turinti protą ir valią: Dievas, angelas, žmogus.

Bažnyčios mokyme žmogus visada suprantamas kaip asmuo.
Asmuo krikščionybėje – didžiai reikšminga vertybė.

►▼◄

Panaudota literatūra:
„Dievo meilės žodžiai“ – Zita Petraitytė
Tikybos vadovėlis šeštai klasei – Katalikų Pasaulio leidinys, 2004

►▼◄

Sutelk mus, Viešpatie – 2011 vasario 27 d._______________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė