Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

_________________________________  __________________________________

Skambėki, žodi! ________________________________________________________

Interneto religinis leidinėlis lietuviams pasaulyje ir Lietuvoje – Nr. 2

 1985 m. buvo paruošta ir šia tema išleista arkivyskupo John F. Whealon studija: “KATALIKO TIKĖJIMAS ŠIŲ DIENŲ PASAULYJE”.

„Skambėki, žodi“ leidinėlyje spausdiname ištraukas iš šios studijos.

***

MŪSŲ GYVENIMAS

Tęsinys

            Prieš daug metų skaičiau kelias TAISYKLES KAIP REIKIA GYVENTI.  Jas nurodė dr. Raphael McCarthy.  Jos yra tikrai naudingos, kai žmogui reikia surasti ar atgauti pusiausvyrą.  Kaip dr. McCarthy aiškino, šios taisyklės esmėje remiasi Pamokslu nuo kalno.  Šiek tiek pakeistos, jos skamba taip:

1.  BŪK SAVO LAIMĖS KALVIS

            Daug žmonių galvoja, kad būtų laimingi, jeigu tik pasikeistų jų gyvenimo sąlygos: jei gautų kitą darbą, kitur gyventų, turėtų kitus tėvus, kitą vyrą, kitą žmoną, jei būtų nevedę-neištekėjusi, jei būtų kitaip išsimokslinę, ir taip be galo.

               Priimk gyvenimą tokį, kokį  tau davė Dievas, įrėmink jį ir tuose rėmuose susikurk sau savo laimę.

2.  GYVENK TIK VIENĄ DIENĄ IŠ KARTO

            Dievas, savo išmintyje, suskirstė mūsų gyvenimą į dienas ir naktis.  Išmintingas yra žmogus, kuris išmoksta priimti kiekvieną dieną tokią, kokia ji ateina; jis jai skiria savo maldos, darbo ir mokslo duoklę, o tada gali ilsėtis, laukdamas kitos dienos. Kiekvienai dienai užtenka jos vargų, savo Viešpats.  Nereikia šiandien galvoti apie vakardienos klaidas ar kas bus rytoj.

               Gyvenk dabartyje, „gyvenk širdimi ir Dievo globoje“.

3.  NEPASIDUOK RŪPESČIAMS

            Rūpestis yra proto įprotis, kurį galima nugalėti.  Jaunystėje nuolat rūpinamės, ką žmonės apie mus galvos.  Užaugę jau lyg ir turėtume daugiau apie tai negalvoti.  Svarbi yra tik Dievo nuomonė. Išlikti ištikimu savo geresniajam „aš“ ir sekti Kristų, tai ir yra tas standartas, kurio turime siekti ir pagal kurį save vertinti.  Žmonės kurie daug rūpinasi, žino, kad daug tų dalykų visai neįvyks.  Todėl jais ir rūpintis neverta.  Į kasdienybę reikia žiūrėti iš amžinybės taško.

               Malda padeda mums matyti gyvenimą tinkamoje perspektyvoje.

4.  DIRBK IR KUO NORS UŽSIIMK

            Daug žmonių neturi ką daryti ir taip pakliūva į bėdą.  Susirašyk ką norėtum gyvenime atlikti.  Pats gali išmokti daugiau nei bet kokioj mokykloj.  Mūsų bendruomenei, Bažnyčiai, parapijai reikia talkinančių rankų ir užjaučiančių širdžių.

               Susiorganizuok.  Neslink per gyvenimą.  Nesileisk, kad voratinkliai apneštų ir tavo protą, ir sielą.  Dirbk kūrybingai ir būk užsiėmęs.

5.  NESKUBĖK IR NELĖK

            Jei dirbi, esi vertas poilsio ir laisvalaikio užsiėmimų.  Mokėk poilsiauti: nebūk įsitempęs, negalįs ramiai nusėdėti ar net skaityti.  Šventraštyje diena prasidėjo vakare – tai priminimas, kad reikia laiku atsigulti ir tinkamai pailsėti.  Išmok derinti savo jėgas prie savo laiko.

               Negalvok, kad reikia visą laiką ką nors daryti.  Skubėk – skubėk apgalvotai ir pamažu.

6.  IŠMOK GALVOTI IR APSISPRĘSTI

            Labai daug žmonių dirba taip netvarkingai, kad negali nieko užbaigti.  Turėtum mokėti daryti sprendimus ir juos vykdyti.  Susirašyk viską, ką reikia atlikti – ir atlik!  Galima praleisti visą savo gyvenimą žiūrint televiziją, bet ką tuo atsieksi Dievui, kitiems ir sau?
                                            Bandyk galvoti ryžtingai.
 

7.  NEPRARASK HUMORO JAUSMO

            Humoras tai dovana, kuri gali daug ką „išgelbėti“.  Humoras padeda žmogui nežiūrėti į save per daug rimtai.  Mokėk iš savęs pasijuokti.  Jei savo gyvenime seki savo religinius įsitikinimus, turėtum galėti atsikvėpti ir nepriskirti mažiems dalykams per daug reikšmės. 

8. NEGEISK ŽEMIŠKŲ GĖRYBIŲ

            Tiek daug žmonių siekia turto ir prabangos.  Lyg jie galėtų nusipirkti laimę.  Netoli laimės ir išminties žmogus atsiduria tik tada, kai galų gale gali pasakyti, kad iš tikrųjų nėra jokio materialinio daikto, kurio jis dar norėtų.

            Kartą gyveno nelaimingas karalius, kuris nuolat ieškojo laimės.  Vienas jo krašto išminčius jam tarė, kad jis atras laimę jei užsivilks savo vargingiausio pavaldinio marškinius.  Išsiuntė karalius savo tarnus ir liepė jiems būtinai tokį vargšą surasti.  Bet kai jie tokį varguolį surado, žmogus buvo linksmas ir laimingas, nors marškinių iš viso neturėjo.

9.  NESIGAILĖK SAVĘS

            Lengva yra žmogui galvoti tik apie save ir kalbėti tik apie savo problemas.  Bet tai taip pat reiškia, kad einame per gyvenimą ir matome tik savo nosies galą.  Neklysime sakydami, kad daug žmonių turi daug didesnių problemų už mus, gal ne vienas net mums pavydi!  Kiekvienas žmogus neša savo kryžių.  Mūsų visas gyvenimas – tai kryžius nešančių žmonių procesija!  Kai žmogus savo kryžių neša nerangiai, jis kenkia visiems toj pačioj procesijoj einantiems.  Išmintinga todėl yra atlikti savo gyvenime tai, kas tau yra skirta; ir daryti tai geroj nuotaikoj, drąsiai, pasitikint Dievu ir niekam per daug nesiskundžiant.

10.  IŠMOK BRANGINTI TYLĄ

               Nuolatinis televizijos ir radijo triukšmas tikrai paįvairina gyvenimą,  bet jis neleidžia galvoti, neleidžia melstis, neneša vidinės ramybės.  Kiekvieną dieną reikia „ramios valandos“, kad galėtume ugdyti savo charakterį, mokytis, ieškoti Dievo ir Jį atrasti.  Neleisk, kad modernioji elektronika pasigrobtų sau tavo maldas ir mintis.

            Nebėra nieko, kuo galėtume didžiuotis – taip neseniai pradėjo kalbėti amerikiečiai.  Bet tai netiesa.  Turime nuolankiai didžiuotis:

  • Savo amžinuoju vertingumu,

  • Tikrove, kad Kristus gyveno ir mirė už mus visus,

  • Gyvenimu, kurį bandome tinkamai gyventi.

            Jei mokame pažiūrėti į save teisingu ir išbalansuotu žvilgsniu, matome, kad gyvenimas turi prasmę.  Jis turi prasmę, nes Dievas myli ir tave, ir mane.  Jis mus išmokė, kaip reikia gyventi. 
                                                                                  (Bus daugiau)

*
Ištrauka iš Kahlil Gibran poetinio rinkinio „Jėzus, Žmogaus Sūnus“
Apie Kristų pasakoja viena iš Marijų
 

  Jo galva buvo visada aukštai iškelta, o akyse žėrėjo dieviška liepsna.
  Jis dažnai liūdėjo, bet Jo liūdesys buvo skirtas tiems, kurie kenčia, o  
  draugystė – tiems, kurie yra vieniši.
  Kai Jis šypsojosi, Jo šypsenoje, lyg žvaigždžių dulkės vaikų akyse   
 
atsispindėjo amžinybės ilgesys.

                Jis liūdėjo, bet iš to liūdesio liejosi Jo veido šypsena...
                Šypsena, kaip aukso šydas dengiantis mišką,
                kai į žemę ateina ruduo...
               
Šypsena, kaip mėnesiena ant ežero krantų.

Jis šypsojosi ir atrodė, kad iš Jo lūpų turėtų skambėti daina.
O visgi Jis liūdėjo sparnuočio liūdesiu,
kuris atsisakė pakilti aukščiau nei jo draugai.

Skambėki, žodi“, 2008 gruodžio 19______________________________________________


„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė