Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui

_________________________________   __________________________________

Skambėki, žodi! ________________________________________________________

Interneto religinis leidinėlis lietuviams pasaulyje ir Lietuvoje – Nr. 6

 1985 m. buvo paruošta ir šia tema išleista arkivyskupo John F. Whealon studija: “KATALIKO TIKĖJIMAS ŠIŲ DIENŲ PASAULYJE”.

„Skambėki, žodi“ leidinėlyje spausdiname ištraukas iš šios studijos.

***
MŪSŲ GYVENIMAS
(Tęsinys)

KODĖL TURIME PADARYTI KRISTŲ SAVO
ASMENINIU VIEŠPAČIU?
Tęsinys iš praeito numerio 

            Kristus gyveno tobulą gyvenimą.  Evangelijų pamokymuose ir pavyzdžiuose greitai atrandame Jo asmens savybes.  Jis buvo nuolankus.  Savo noru buvo neturtingas ir nekomplikuotas.  Buvo skaistus, ir mokė, kad reikia siekti skaistybės kūnu ir protu.  Mokėjo sunkiai ir ištikimai dirbti.  Buvo kietas ir kalboje tiesus.  Visada kantrus.  Kasdien melsda-vosi.  Savo pasekėjams liepė susilaikyti nuo neigiamų sprendimų apie kitus žmones ir savo paprastumu būti panašiems į vaikus, rūpintis kitais ir nešti kryžių kiekieną gyvenimo dieną.

            Esmėje tai ir yra Kristaus mokslas ir tai, ką Jis liepė savo pasekėjams daryti.  Čia mes atrandame tikrąją krikščionybę ir tikrą krikščioniškumą.   Savo stebuklais Kristus užtikrino, kad tai ką Jis mokė buvo tiesa.  Mums tai pasidaro aišku, kai skaitome Ketvirtąją Evangeliją.

            Didžiausias Kristaus stebuklas buvo Jo Prisikėlimas.  Tačiau iš pradžių, net ir Jo apaštalai šiuo stebuklu nenorėjo tikėti.  Gerai sakoma, kad jeigu nori pradėti naują religiją, leisk save nukryžiuoti ir palaidoti: ir tada trečiąją dieną prisikelk iš mirusiųjų.

            Bet kai kalbame apie Kristų, žvelgiame truputį giliau.  Iš tikrųjų kalbame apie kažką tai dar paslaptingesnio.  Jis sakėsi esąs ne tik lauktasis Mesijas, bet taip pat kalbėjo apie savo vienybę su pačiu Dievu...  Kristus kalbėjo apie buvimą dar prieš savo gimimą Palestinoje, ir taip skelbė paslaptingu ir tikru būdu esąs „Dievo Sūnus“.

            Evangelijos sako, kad iš tikrųjų Dievas atėjo į šį pasaulį Jėzaus Kristaus asmenyje, idant paskelbtų mums visiems savo didįjį planą.  Dievas tapo žmogumi.  Šį Jo atėjimą vadiname „Įsikūnijimu“ ir švenčiame jį Kalėdų švente.  Tapdamas žmogumi, Dievas parodė savo didelį rūpestį ir meilę visai žmonijai.  Vadiname Kristų „Pirmuoju“ arba „Pirmagimiu“ tarp visų žmonių, nes Jis mus jungia ir stovi mūsų priekyje.

            Tačiau kai kalbame apie Kristaus gyvenimą ir Jo darbus, turime suprasti dar vieną dalyką.  Dievas-Žmogus ne tik išmokė mus kaip turime gyventi ir mirti, bet savo gyvenimu, mirtimi, prisikėlimu ir žengimu į dangų įgalino mus gauti atleidimą už savo nuodėmes ir taip tapti Dievo vaikais.  Štai kodėl kalbame apie Kristų kaip apie pasaulio „Išgelbėtoją“ ir „Atpirkėją“.  Kristus žengė į žiaurią mirtį už nuodėmingus žmones.  Ir taip savo šventa mirtimi Jis atpirko žmoniją ir išvadavo ją iš nuodėmės ir velnio vergijos;  Jis įgalino žmones tapti įsūnytais Dievo vaikais ir po mirties gyventi kartu su Dievu.  Štai kodėl mes, kurie tikime Jėzų Kristų, vadiname Jį savo Išgelbėtoju ir Atpirkėju.  Savo atpirkimą mes ypatingai paminime Didžiuoju Penktadieniu ir Velykų sekmadieniu.  Iš tikrųjų, kiekvienas sekmadienis yra „mažosios Velykos“.          

            Kristų dengia gili ir didi paslaptis, kurios mes negalime nei suprasti, nei išaiškinti.  Paslaptis Jėzaus Kristaus, gimusio iš savo Motinos Marijos, kuri buvo nekalta, gyvenusio paprasto neturtingo žmogaus gyvenimą, kentėjusio, mirusio ir dėl mūsų prisikėlusio...  Jėzus Kristus – tas paslaptingas, patrauklus, nuostabus Žmogus.

            Prieš 600 metų, William Langland taip rašė savo „Vision of Piers Plowman“: Neturtingo žmogaus drabužiais apsirengęs, dangiškasis Jėzus Kristus nuolat mus seka ir vejasi“.    Tikrai, Kristus yra mūsų „Hound of Heaven“ ir nesvarbu, kur mes per visą savo gyvenimą beeisime, Jis mus seks, vysis ir niekad nepaleis, kol mes nesudarysime su Juo savo sandoros.

            Kas buvo Jėzus Kristus?  Kaip Evangelijos sako, kieno Jis Sūnus?  Ar buvo Jis tik svajotojas, kuris skelbė fantastiškus dalykus; ar buvo Jis tik geras žmogus, kurį Jo pasekėjai užkėlė ant pjedestalo, ar buvo Jis Dievo Sūnus, kuris atėjo į pasaulį paskelbti mums didįjį Dievo planą ir parodyti mums kaip turime gyventi?

            Jokiu būdu negalime žiūrėti į Evangelijas kaip lakios vaizduotės suklastojimus.  Jos aprašo tam tikrą laiką ir vietą.  Jos pasakoja apie žmones, kurie prieš savo valią įtikėjo Jėzaus Kristaus skelbiamą tiesą, Jo stebuklus ir mokslą.

            - Koks buvo pagrindinis Kristaus mokslas?  Štai ką Jis mokė:
            - Dievas Sutvėrėjas yra mylintis Tėvas, kuris rūpinasi savo vaikais;
            - Žmonės privalo savo gyvenimu sekti gyvojo Dievo Sūnaus pavyzdį ir Jo mokslą;
            - Po žemiškos mirties, bus teismas ir amžinas gyvenimas.

            Taigi, visam, absoliučiai visam gyvenimui, yra nuostabus ir didingas planas.  Tai ne „bepročio pasaka, kuri nieko nereiškia“.  Tai Dievo meilės išdava – meilės, kuriai privalome atsiliepti.  Mūsų paskirtis yra Dievą pažinti, Jį mylėti ir Jam tarnauti šiame gyvenime, kad galėtume būti amžinai laimingi su Juo danguje.

            Kristaus prisikėlimas visa tai mums įrodė ir užtikrino.  Apaštalams Jo prisikėlimas buvo kaip atominis sprogimas, kuris pakeitė visą jų gyvenimą.

            Todėl krikščioniškas katalikiškas tikėjimas privalo kreipti didelį dėmesį į Kristaus asmenį.  Reikia Jį studijuoti, Jį pažinti, Jį mylėti.  Reikia Jį sekti.  Šiais moderniais laikais reikia Kristuje gyventi.  Jis turi būti mūsų gyvenimo kelias.

            Turime pilnai priimti Kristų kaip Dievo Sūnų ir asmeninį savo gyvenimo pavyzdį.  Evangelijos žodžiais – ir mes turime padaryti Kristų savo Viešpačiu.

                                                                                                                       (Bus daugiau)

►▼◄ 

Ištrauka iš Kahlil Gibran poetinio rinkinio „Jėzus, Žmogaus Sūnus“

Apie Kristų pasakoja Petras, Jo laikų žmogus

            Vieną dieną, saulei leidžiantis, Jėzus atvedė mus į Betsaidos kaimelį.  Buvome pavargę ir dulkini.  Mes priėjome gražų sodą, kurio viduryje stovėjo didelis namas.  Namo šeimininkas stovėjo prie vartų ir žiūrėjo į mus.

            Ir Jėzus jam tarė: Mano draugai pavargę ir ištroškę.  Leisk jiems pernakvoti tavo namuose.  Naktis šalta ir jiems reikia poilsio ir šilumos.

            O turtuolis atsakė: Jie nemiegos mano namuose.

            Jėzus vėl jam tarė: Leisk jiems pernakvoti tavo soduose.

            O žmogus atsakė: Ne, jie nemiegos mano soduose.

            Tada Jėzus atsisuko į mus ir prabilo: Štai koks bus jūsų rytojus, ir ši diena yra kaip jūsų ateitis.  Visos durys bus jums uždarytos, ir net soduose, po žvaigždėtu dangum, nebus jums vietos.

            Jeigu jūs tikrai būsite kantrūs ir mane seksite, galbūt atrasite kur nors guolį ir gausite vandens atsigerti, kartais gal net rasite duonos ir stiklą vyno.  Bet jeigu kartais jūs visų šių dalykų nerasite, neužmirškite, kad jūs būsite perėję vieną iš mano dykumų.

            Eiva,- pakvietė Jis mus ir pasuko atgal į kelią.

            Turtuolis buvo neramus ir jo veidas pasikeitė.  Jis kažką sumurmėjo, bet aš jo neišgirdau.  Ir susitraukęs nudūlino į savo sodą.

            O mes ėjome keliu ir sekėme Jį.

Skambėki, žodi“, 2009 sausio 18 d._________________________________________________________________________


„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė