Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui Mūsų Žingsnių vedamieji

_________________________________   __________________________________

Skambėki, žodi! ________________________________________________________

Interneto religinės minties leidinėlis - Apmąstymai iš Vilniaus – Nr. 25

Prisiminimų galia

            Gražusis birželio mėnuo mums mena ir išskirtinį Lietuvos istorijos laikotarpį. 1941 birželio 14-18 prasidėjo masiniai lietuvių trėmimai į Sibirą – amžino įšalo žemę. Bangos tokių trėmimų kartojosi – iš viso trylika – iki 1950 m. Tautos naikinimas vyko per visą sovietinę okupaciją. Lietuva buvo dusinama įvairiais būdais: okupantas tvirtai laikė savo rankoj visas susižinojimo priemones, spaudą, televiziją, radią, mokyklas, žmonių judėjimą, darbų paskirstymą... Kaip visa tai paveikė tautos dvasią, žmonių vertybes?

            Vieni prisiminimai neša džiaugsmą, pasitenkinimą, jie uždega ir kviečia kilti aukštyn bei aukotis. Kiti veda į nusiminimą ir žmogų tiesiog gniuždo. Ar stebėsimės, kad ir po dviejų dešimtmečių atkurtos laisvės metų Lietuva vis dar grumiasi su tų siaubingų dešimtmečių palikimu? Kaip mes juos prisiminsime ir sversime? Teminėsime paskirus tų dešimtmečių įvykius? Palikti vieni, jie baugina ir užkrečia siaubu. Lietuvoje pasilikusieji bei kovojantieji juose įžiūrėjo daugiau negu tik tamsą. Lietuviai, perėję koncentracijos stovyklas, vergiškai nesuklupo prieš pavergėjus ir neklupdė tautos. Jų auka nebuvo veltui: Nuskaidrėjo Tautos dvasia kentėjimuose, nekaltos aukos šaukė kovai... Todėl Lietuvos pogrindžio Aušra kvietė žvelgti į praeitį ir dabartį kaip švytinčią heroizmu: koks nuostabus sudvasintos aukos spindėjimas!

         Įdomu, kad ir Šventraštyje mes randame panašių pergyvenimų. Pats Viešpats ragino išrinktąją tautą savo skaudžios praeities nepamiršti. Atvirkščiai, apie ją nuolatos savo jaunajai kartai kalbėti. Teisingai suprasta praeitis, nors ji būtų ir labai skaudi, mumyse gimdo didvyriškumo dvasią: ji įkvepia, skatina, stiprina. Izraelitai nebijojo sunkios Egipto vergijos prisiminimų, nes visur matė Dievo artumą. „Kai tavo sūnus rytoj tave paklaus ir tars: Ką reiškia šitie paliepimai... Jam atsakysi: Buvome Egipto Faraono vergai, ir Viešpats mus išvedė iš Egipto galinga ranka... (Pak 6:20)

            Jei buvome atviri Viešpaties artumui, negalėjome nejausti, kaip jo galinga ranka labai gyvai veikė visoj tautoj ir itin jos kovotojuose. Jie, savo Golgotoj, išgyveno vienybę su Kalvarijos keliu einančiu Išganytoju. Jie tiesiog pranašiškai kartojo: Lietuva tiki savo Prisikėlimu ir rodo visam pasauliui, jog nėra susitaikiusi su vergija, bet priešinasi ir priešinsis, kol atgaus laisvę (Auka, Nr. 22).

            Kaip mes svarstome Tėvynės penkių dešimtmečių bandymų kelią? Ar juose, šalia tamsos ir skausmo, randame ir šviesos pragiedrulių? Ar pastebime galingos Viešpaties rankos veikimą? Apie tai kalbame jaunimui? Kai tavo sūnus rytoj tave paklaus... jam atsakysi... (Pak 6:20).

Gediminas Kijauskas, SJ
Vilnius, Lietuva

►▼◄

Ateik ir pabūk kartu
Meditacijos prie Rymančio Kristaus
 

„Pagilink mūsų tikėjimą“
Joseph Donders, OFM


Apaštalai atėjo pas Jėzų ir tarė: Viešpatie, pagilink mūsų tikėjimą.
Iš tikrųjų daugelis iš mūsų norėtume taip pat Jam sakyti:
Viešpatie, pagilink mūsų tikėjimą.

Abejojame ir mes; abejojame Dievo buvimu
ir Kristaus autentiškumu.
Ar iš tikrųjų buvo obuolys, ir žmonių kalba
kalbantis žaltys?
Ar nustojo suktis saulė?
O kaip su tais dešimt įsakymų – ar tikrai buvo
jie iškalti akmenyje?
Ar kapas buvo tuščias?
Ar Marija buvo paimta į dangų?
Ar Petras buvo išrinktas Bažnyčios galva?..
Ar angelai turi sparnus?
Ar būsiu išgelbėtas, išgelbėta?...
Ir taip toliau...

Žmonės sako: Turiu tiek daug abejonių,
kad kartais imu ir joms pasiduodu.
Ką daryti?  Kaip pagilinti savo tikėjimą?

Ir Kristaus atsakymas buvo labai keistas.
Jis nepradėjo kalbėti apie doktrinas ar dogmas.
Jis tarė:

Pajudėk.
Jei tikrai tiki, daryk ką nors.
Tark kalnui: pajudėk,
ir kalnas pajudės;
Tark senam medžiui, kuris pastoja tau kelią, eik -
ir medis išraus savo šaknis ir eis.

Tikėjimas Kristui nereiškė laikymosi kokios nors doktrinos,
ar monotoniško tikėjimo maldų atkalbėjimo.
Kristui tikėjimas reiškė veiksmą nešančią tikrovę.
Tikėjimas Jam buvo kažkas veiksmingo.
Ir Jis buvo teisus!

Mokinys ateina į mokyklą užsiregistruoti;
pasižiūri į formas ir pamatęs žodį „matematika“, sako:
 Aš nieko nenusimanau apie matematiką ir todėl
negalėsiu matematikos studijuoti.
Jis yra įsitikinęs ir todėl tikrai matematikos nestudijuos,
ne todėl, kad jis negali, bet todėl, kad jis tiki, kad negali.

Aplankai draugą ligoninėj; jis sunkiai serga, jį kalbini
ir bandai padrąsinti, bet jis sako:
Jau galas, viskas baigta.  Nusisuka ir daugiau nebekalba.
Jis netiki, kad gali pasveikti, ir jis nepasveiks.

Jeigu paklausi abejojantį mokinį, ar tiki matematiką,
jis atsakys „Tikiu“.
Jeigu paklausi sergantį draugą, ar tiki sveikatą,
 jis atsakys „Tikiu“.
Bet toks tikėjimas jiems nieko nepadės.

Matematika, o taip pat ir sveikata yra virš ir už jų;
jie tiki matematiką ir sveikatą kaip realybę,
kuri jų nepaliečia ir jiems nepadeda.

Labai daug krikščionių tiki lygiai tokiu pačiu būdu:
 jie tiki Kristų – Tėvą – Šventąją Dvasią – šventuosius,
tiki krikštą – prisikėlimą – maldą.
Visa tai pasilieka už jų ir virš jų, objektyviai
atspausdintose knygelėse, giesmėse, katekizmuose.

Bet tik paklauskite jų: O kaip yra su tavim,
ar tavo tikėjimas skatina tave pajudėti, padeda tau
ką nors atlikti?
Ar pajudinai kada nors kalną, medį, pašalinai kliūtį
vien dėl to, kad tikėjai?

Tik prisiminkime: Kristus nesakė, kad jeigu tikėsi,
Dievas pajudins kalną, medį, pašalins kliūtis.
Kristus sako, kad kartu su Dievo galybe, tai padarysi tu.

Ar tiki?  Taip, tiki.
Bet ar tiki Kristų, Jo Gerąją Naujieną,
Jo gailestingumą ir meilę, ir Dvasią taip,
kad šis tikėjimas taps veiksmingas
tavo gyvenime, tavo ryšiuose su kitais,
tavo moksle, darbe, piniguose ir planuose,
tavo pagarba sau ir kitiems, tavo visuose veiksmuose?

Jei taip yra, tu galėsi pajudinti kalnus, medžius ir upes;
Jei taip yra, Jis visada bus su tavim ir tavyje,
Dvasia, kurią turėsi savo tikėjimu kurstyti,
kol ji įsiliepsnos į didžiulę ugnį, nešančią vis
didėjantį ir veiksmingą tikėjimą.

Iš anglų kalbos vertė Nijolė Kersnauskaitė

►▼◄

Ištrauka iš René Pageau knygos
„Giedok Viešpačiui, mano siela“


Žinau, Viešpatie, kad visi mano daiktai, metams bėgant,
vienas po kito nuo manęs atsiplėš ir atsiskirs.  
Viskas, ką turiu, visada pasilieka tik išorėje.
Tu gi nori pačio mano širdies centro!
Tu nori gyventi pačioje mano būties gelmėje.
Šita dvasinė mano žmogiškosios širdies dalis
niekados nemirs.

Norėčiau atiduoti Tau tai, kas mano viduje man teikia gyvybę!

Nesu prisirišęs prie savo automobilio, nei prie savo knygyno.
Metams bėgant ir man einant senyn, jaučiu, kad visi šitie
išviršiniai daiktai padeda man laimingai gyventi, bet visgi
tikroji laimė yra toje plotmėje, kurioje aš švenčiu Tavo atleidimą,
mano Dieve.

Nesu prisirišęs prie meno paveikslų, kurie puošia mano namų sienas.
Klysčiau, jeigu per visus šiuos daiktus užmirščiau amžinybę.

Gerumas, grožis ir tiesa – tai mano kelio esmė.

Amžinybė įleido žemėn savo šaknis nuo tada, kai gimė Jėzus!
Amžinybė yra mano širdyje nuo tada, kai išmokau mylėti.
Amžinybė yra mano kūne nuo tada, kai mano gyvenimas
atsiveria Tavo žodžiui!
Amžinybė yra mano gyvenime nuo tada, kai aš užsivelku
tarnybos drabužį.

Atiduodu Tau, Viešpatie, tai kas aš esu, tai ką aš turiu.
Iš tikrųjų, tai jau ne kažin kas!
Bet aš myliu gyvenimą.
Tu kaip tik ir prašai iš manęs šitos gyvenimo meilės,
ir nori, kad aš savo noru Tau ją atiduočiau –
Tau, Keliui, Tiesai ir Gyvenimui.

Iš prancūzų kalbos vertė Nijolė Kersnauskaitė

►▼◄

„Skambėki, Žodi! – Apmąstymai iš Vilniaus“ interneto religinės minties leidinėlį redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, SJ – Vilnius, Lietuva (gkkijauskas@gmail.com); antrą leidinėlio dalį – Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV (nijolekersnauskas@att.net).  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė, Cleveland, Ohio JAV(amanda@skambekizodi.org)

„Skambėki, žodi! - Apmastymai iš Vilniaus" 2010 birželio 11 d.______________________

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV.  Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė