Pradžia Nuorodos Skambėki, žodi! Vaikams Jaunimui Mūsų Žingsnių vedamieji

_________________________________   __________________________________

Skambėki, žodi! ________________________________________________________

Interneto religinės minties leidinėlis - Apmąstymai iš Vilniaus – Nr. 196

Pilnutinės ateities viltis

            Sekmadienį, liepos 3 d., Amerikoje, Baltimore mieste, įvyko XV lietuvių tautinių šokių šventė.  Išeivijoje, pakaitomis vykusių dainų ir tautinių šokių švenčių vaidmuo buvo nepaprastai svarbus, siekiant išlaikyti lietuvybę, branginti ir ateities kartoms perduoti lietuvišką paveldą ir garsinti Lietuvą ir jos bylą amerikiečių tarpe.  Tais, Lietuvai tamsiais laikais, pamatyti kartu žygiuojančius laisvos Lietuvos dainų ir tautinių šokių ansamblius buvo tik tolima, neišpasakyta svajonė.  Bet atėjo metas ir svajonė virto šviesia tikrove!

          Šiandien dainuojame Lietuvą – džiaugiamės daina, tautiniu šokiu, gėrimės lietuvių meniniais darbais. stipriname savo bendravimo ryšius ir tarpusavio vienybę.  Pagal Šventraštį: „Visam kam yra metas ir valanda kiekvienam reikalui po dangumi.  ...Metas verkti ir metas juoktis, metas raudoti ir metas šokti.“  Visoje savo kelionėje žmogus dirba, linksminasi, daro gera, naudojasi gėrybėmis, visa kraudamas į vieną visumą tarsi spalvotus akmenėlius į gyvenimo mozaiką.  Tai Dievo dovana.  Bet Kūrėjas paliko žmonių vaikams daugiau – amžinybės supratimą jis įdėjo į jų širdį.  Šis supratimas gaivina žmoguje viltį, kuri prašoka jo visus laimėjimus šio pasaulio rėmuose.

          Žmogus, net ir netikintis, dažnai klausia apie ateitį.  Kokia pasaulio, Bažnyčios, žmogaus ateitis.  Teprabyla į mus vienas garsiausių šių laikų teologų, Karl Rahner, kuris niekad neprarado pilnutinės krikščioniškosios vizijos: „Pradėsiu apie savo ateitį.  Ją suvedu į ‘kilnios ramybės‘ viltį...bent keletai metų.  Tokia viltis gali apgauti.  Bet ir už tokių žemiškų galimybių, vilčių, kurias nešu su tam tikra baime ir netikrumu, turiu pilnutinės Ateities, paties Dievo, viltį.“ 

          Tokia viltis slypi tikinčiame žmoguje, nors jis ir negali įsivaizduoti, koks bus amžinasis gyvenimas. Geroji Naujiena skelbia, jog absoliutus, amžinas, šventas, visad geras Dievas save pažadėjo tikinčiajam kaip jo ateitį.  Rahner sako: „Dėl to aš turiu tvirtą, besąlyginę viltį, kuri visgi pajungta gundymui, kol būsiu čia žemėje ir turėsiu negatyvius patyrimus su gyvenimu, bendruomene, žmonėmis...  Tai aišku, bet iki mirties durų tvirtai tikėsiu amžina šviesa, kuri mane apšvies.“

          Pilnutinės ateities viltis priklauso mums ir visam pasauliui.  Pilnutinėj krikščioniškoj vizijoj prasminga yra kovoti už vis didėjantį žmonių gerbūvį, laisvę, teises.  Tokia atsakomybė tikinčio žmogaus pašaukime ir misijoje pasidaro neatskiriama dalimi.  Žmogaus gyvenimo pjūtis ras vietą Dievo gyvenime, amžinam gyvenime.

          Viltis Karl Rahner lieka gyva ir didžių katastrofų metu.  Net ir tokie įvykiai galiausiai atsidurs amžinai gero, amžinai galingo Dievo rankose.  Tokia pilnutinės ateities vizija yra reikalinga ir mums.                                                                                         

Gediminas Kijauskas, SJ
Vilnius, Lietuva

►▼◄

Kelionė į Kristų

Tikroji religija – Gera Širdis
Dalai Lame XIV

 Vienas žymiausių; pasaulyje budistų vienuolių, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama XIV liepos 6-ąją atšventė aštuoniasdešimt pirmą gimtadienį.  Dėl savo mokymų apie atjautą ir altruizmą skirtingų pasaulio tautų, religijų bei kultūrų žmonių simpatijas užsitarnavęs vienuolis jau beveik šešis dešimtmečius gyvena tremtyje Indijoje, tačiau, net ir būdamas vyresnio amžiaus, jis nepailsdamas keliauja po pasaulį, dalindamasis išmintimi ir užkrečiamu juoku.  Nors tibetiečiai neturi tradicijos kasmet minėti savo gimtadienį, mums tai yra proga pasidalinti Dalai Lama mintimis ir kartu prisiminti Tibeto tautos tragediją, kuri tęsiasi ir šiandien.

- Būkite geresni, kai tai įmanoma, o tai įmanoma visada.

         - Mes visi iš prigimties neatsiejamai susiję tarpusavyje.  Kadangi mums tenka gyventi kartu, turėtume būti geranoriški ir rūpintis vieni kitais.  Žmonių visuomenės tikslas turėtų būti nepaliaujama visų jos narių atjauta ir tobulėjimas.

          - Pradžioje žmogus aukoja savo sveikatą siekdamas uždirbti pinigų.  Paskui jis leidžia tuos pinigus sveikatai sugrąžinti.  Jis taip nerimauja dėl savo ateities, kad niekada neturi laiko džiaugtis dabartimi.  Tad jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje.  Žmogus gyvena taip, lyg niekada nemirtų, o mirdamas gailisi, kad taip ir negyveno.

         - Prisiminkite, kad ne visada to, ko norite, jums išties reikia.

         - Kvaili žmonės visą laiką galvoja apie save ir nieko gero nepasiekia.  Išmintingieji rūpinasi kitais, kiek galėdami jiems padeda ir tampa laimingi.  Meilė ir atjauta naudinga ne tik kitiems, bet ir mums patiems.  Jei būsime geri aplinkiniams, mūsų protai bei širdys atsivers ir prisipildys ramybės.

         - Puoselėjant pozityvų požiūrį galima būti laimingam net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis.

         - Kantrus ir tolerantiškas žmogus gyvenimo keliu eina ramiai ir taikiai.  Toks žmogus yra ne tik laimingas ir emociškai stabilus, bet net ir jo sveikata stipresnė, jį mažiau kamuoja ligos.  Jis turi tvirtą valią, gerą apetitą, jis lengvai užmiega, nes jo sąžinė rami.

        - Kai nevertinamas gerumas, visuomenė žlunga.

         - Priešai mums suteikia nuostabių galimybių praktikuoti kantrybę, pakantumą ir atjautą.

        - Prieš teisdami kitą, apsimaukite jo batus ir nueikite jo kelią iki šios akimirkos: pajuskite jo skausmą ir raudokite drauge su juo, parklupkite ties kiekvienu akmeniu, tie kuriuo suklupo ir jis.  Tik po to galite žmogui sakyti, kad žinote, kaip reikia teisingai gyventi.

        - Jei gali padėti - padėk.  Jei ne, tuomet bent nekenk.

        - Jei problemą išspręsti galima – nereikia dėl jos nerimauti.  Jei problemos išspręsti negalima – nerimauti beprasmiška.

        - Žmonės -  bendruomeninės būtybės.  Gimstame šiame pasaulyje kitų žmonių dėka, jiems padedant išgyvename.  Norime to ar ne, tačiau mūsų gyvenimuose sunku rasti akimirkų, kai nepriklausome nuo kitų.  Tad neverta stebėtis, kad ir žmogiška laimė – mūsų santykių su aplinkiniais rezultatas.

         - Net ir pralaimint jūsų patirtis auga.

         - Ko jūs ieškote?  Laimės, meilės, dvasios ramybės.  Nereikia to ieškoti kitame pasaulio krašte, nes grįšite nusivylę ir nelaimingi.  Geriau ieškokite to savyje, savo širdies gelmėje.

         - Būk pasirengęs keisti savo tikslus, bet niekada nekeisk savo vertybių.

         - Žinokite, kad didelė meilė ir dideli pasiekimai susiję su didele rizika.

         - Šiame nuolatos kintančiame pasaulyje yra du svarbūs dalykai, kuriuos būtina prisiminti.  Pirma – savianalizė: mes turime nuolatos tikrinti savo požiūrį į kitus ir suvokti, ar elgiamės teisingai.  Prieš pirštais rodant į kitą, pirma reikia pažvelgti į save pačius.  Antra – turime būti pasirengę pripažinti savo klaidas ir jas taisyti.

         - Suvokimas, kad viskas laikina, skatina mus būti drausmingus ir tramdyti protą.  Sutramdę protą tampame ramūs, atsipalaidavę ir laimingi, o kai protas įsiaudrinęs, net nuostabiausios išorinės sąlygos neišvaduos mūsų nuo rūpesčių ir nuogąstavimų.  Supraskite, kad jūsų laimės ir gerovės pagrindas – taikus ir sutramdytas protas.

         - Aš manau, kad tikroji religija – Gera Širdis.

         - Gerąsias savybes reikia pasėti ir auginti mėnesių mėnesiais, metų metais.  Nesitikėkite, kad, šiąnakt nuėję miegoti kaip paprasti žmonės, rytoj atsikelsite pasiekę didelių dvasinių laimėjimų.

         - Kad ir kas nutiktų – niekada nepasiduokite!  Ugdykite savo širdis.  Bėda ta, kad daugelyje šalių nemažai energijos išnaudojama ugdant protą, o ne širdį.  Ugdykite savo širdį, būkite gailestingi ne tik savo draugams, bet ir kiekvienam sutiktajam.  Dirbkite dėl pasaulio savo širdyje ir visame pasaulyje.  Nesvarbu, kas vyksta aplink jus, nesvarbu, kas įvyko su jumis pačiais – niekada nepasiduokite.

Parengė Gediminas Kajėnas
Bernardini.lt
                                                                                                                                                                        

 

►▼◄

Tebūna šviesa
Ronald Haney

Dangiškasis Tėve,
Tu sutvėrei patį pirmą šviesos sušvytėjimą:
Tebūna šviesa!
Kristau, tu tarei:
  Aš esu Šviesa.
Yra sakoma:
Geriau uždegti vieną žvakelę nei keikti tamsą.

Aš jau taip dažnai visa tai girdėjau, kad kartoju šiuos žodžius
ir net nepagalvoju apie jų gilią išmintį.
Dabar gi mąstau apie šiuos žodžius mūsų laikų šviesoje;
dažnai jaučiuosi, kad nieko negaliu padaryti pasaulyje,
kuriame yra tiek daug žiaurumo, išdidaus pasipriešinimo,
savanaudiškumo, širdžių nejautrumo...

Kartais svajodavau, kad galėčiau pakeisti pasaulį, bet kai matau, kad
ir galingos vyriausybės yra bejėgės, klausiu savęs: Ką gi galiu aš padaryti?

Ir tada pagalvoju apie tą vieną žvakelę; nors ji ir negali apšviesti
tamsos supamą mūsų pasaulį, visgi ji yra šviesa.
Ir jeigu toliau pasiduosiu bejėgiškumo jausmui, aš paslėpsiu savo šviesą,
kuri turėtų leisti matyti tamsoje tikrąsias vertybes ir nušviesti kelią
kitiems, kad jie galėtų rasti tave gyvenantį juose.

Todėl vietoj tarus „Ką gi galiu aš daryti?“, įsivaizduoju milijonus
ir milijonus žmonių, uždegančių savo žvakeles.
Ir kas pasidaro su ta gilia tamsa, kai ją perskrodžia žvakių šviesa?

Kur galiu uždegti savo žvakelę? Už ką?  Ir kaip?
Visada galiu įžiebti ją geru žodžiu ar veiksmu.
Gal tai nebus labai didelis ar svarbus darbas,
bet ir mažiausi kasdieniniai geri darbai yra dideli.

Suprantu, kad įžiebti žvakelę reikės drąsos ir rizikos, bet be rizikos aš
ir toliau darysiu tai, ką iki šiol dariau, ir viskas bus taip, kaip buvę.

Kristau, tu taip pat tarei: Tu esi šviesa.
Žvakelė, kurią uždegu yra ne ten, kažkur – ji yra manyje:

Aš esu tavo šviesa!

Visa savo būtimi trokštu būti tuo, kuo tu nori kad aš būčiau.
Noriu būti ta šviesa, kuri nuskaidrina ir apšviečia kitų žmonių gyvenimą;
Noriu būti ta šviesa, kuri šildo žmonių širdis;
Noriu būti ta šviesa, kuri įžiebia meilės liepsną tarp žmonių.

Tu, kuris esi Pasaulio Šviesa, padėk man ir leisk mano šviesai
tapti viena su tavąja, idant galėtume šviesti visiems, kuriuos
sutinkame savo gyvenimo kelyje.

Iš anglų kalbos vertė Nijolė Kersnauskaitė

►▼◄

„Skambėki, Žodi – Apmąstymai iš Vilniaus“ interneto religinės minties leidinėlį redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, SJ  –  Vilnius,  Lietuva  (gkkijauskas@gmail.com);     antrą leidinėlio dalį ir priedus „Sutelk mus, Viešpatie“ ir „Kristaus Žiburėliai“ – Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV (nijolekersnauskas@att.net)  Skaitykite mūsų tinklapį: www.skambekizodi.org
Tinklapio administratorė:      Amanda Muliolienė, Cleveland, Ohio (amuliolis@hotmail.com)

„Skambėki, Žodi – Apmąstymai iš Vilniaus“,  2016 m. liepos 3 d. ___________________________________ 

„Skambėki, žodi!“, "Sutelk mus, Viešpatie!" ir "Kristaus Žiburėliai" - Interneto religinės minties leidinėliai.
 Redaguoja: kun. Gediminas Kijauskas, S.J. – Vilnius, Lietuva  ir  Nijolė Kersnauskaitė, Cleveland, Ohio JAV. Tinklapio administratorė: Amanda Muliolienė